Sutrikusi energijos pusiausvyra
Viskas, kas esame, ką matome aplinkui, yra gyvybinė energija. Mūsų veikimas aplinkoje vyksta energijos mainų pagrindu. Ši energija yra varomoji jėga, skatinanti žmogų augti, tobulėti ir kurti.
Kiekvienas turime įgimtą gyvybinės energijos kvotą kiekvienai dienai, kurią vadinu energijos indu. Kad indas būtų pilnas, labai svarbu laiku jį pripildyti. Šis reiškinys glaudžiai susiję su dviem paprastais dalykais: pirmas – kiekvienam būdingu įgimtu energijos kiekiu, antras – veikimu iš “noriu” ir “reikia” paskatos. Kai darome tai, ką “noriu” – ąsotis pilnėja, o kai darome tai, ką “reikia” – tuštėja. Žinoma, gyvenime sudėtinga daryti vien tai, ką norisi, visada atsiras ne tokių trokštamų pareigų, darbų ir pan. Bet svarbiausia, kad bent jau būtų pasiekta pusiausvyra tarp šių stimulų, o siekiamybe galėtų tapti tikslas susitvarkyti gyvenimą taip, kad darytume kuo daugiau norimų dalykų lyginant su privalomais.
Turbūt esate pastebėję, kad kai kurie žmonės trykšte trykšta energija, gali nesustojamai dirbti, džiūgauja, nuolat generuoja idėjas, net pamaitina savo energija kitus, esančius šalia? Greičiausiai jie turi tiek įgimtą didelę energijos kvotą kasdienai, tiek daro daug dalykų iš “noriu” paskatos. Jeigu jaučiamės pavargę, nieko nenorime, esame abejingi, neturime svajonių ar vilties – tai gali reikšti, kad energijos indas yra visiškai tuščias ir kasdienės energijos mums užtenka tik egzistavimui.
Kaip pasireiškia energijos pusiausvyros sutrikimas?
Nuovargiu, noro ką nors veikti, kuo nors užsiimti stoka, liūdesiu, apatija, nusivylimu gyvenimu, depresija, kūrybinio potencialo praradimu. Tiesiog atrodo, kad niekas neturi prasmės ir prašviesėjimo nebus. Nėra ugnies akyse. Lydi bejėgiškumo ir spąstų jausmas. Kartais desperacija. Ir dar prie visos puokštės būtinai prisijungia kaltės jausmas dėl to, kaip jaučiuosi, ypač jeigu nėra kažkokių rimtų išoriškai matomų ir visiems suprantamų, tarsi pateisinamų priežasčių. Ilgimasi abstraktaus gyvenimo džiaugsmo, kažkada patirtų laisvės ir įkvėpimo akimirkų, bet tai kaip miražas – tolima ir netikra.*
Tai ką daryti, jeigu gyvenimas nedžiugina?
1. Esamos situacijos įsivertinimas
Visų pirma – susėsti su savimi ir akis į akį nuoširdžiai pasikalbėti, prisipažinti sau apie tai, kaip aš dabar iš tikrųjų jaučiuosi. Įvardinti, kas mano gyvenime manęs netenkina. Priimti realybę tokią, kokia ji yra, kad ir kokia nepatraukli šiuo metu ji atrodytų. Ir tai daryti švelniai, lyg kalbėtumėtes su myliausiu draugu, bet tvirtai, be savęs vertinimo, teisimo, be savikritikos ir neigiamų išvadų. Nestumti šalin skausmo, nedangstyti žaizdos pleistriukais, o pasiryžti ir apžiūrėti žaizdą iš arti.
Nuoširdžiam, atviram pokalbiui su savimi gali pasitarnauti vienas efektyvus pratimas. Jo esmė paprasta – įvertinti skalėje nuo 0 iki 10, kiek savo įprastoje dienoje darote “noriu” ir “reikia” dalykų. “Noriu” atsiranda ten, kur kalba širdis, kur yra geras jausmas, kur sustoja laikas. O “reikia” – ten, kur veikiu iš įsipareigojimų kitiems, iš baimės, iš kaltės, sekant primestomis socialinėmis normomis. Tuomet panagrinėti, kas yra vienoje, o kas – kitoje skalės pusėje. Kas sudaro tą balą? Kokie elementai į jį įeina? Išrašyti viską popieriuje, nes rašymas padeda pamatyti situaciją aiškiau.
2. Prisiminti, kas džiugino seniau
Jeigu norite susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, reiškia, žinote, koks jausmas yra džiaugtis gyvenimu. Sugrįžkite į praeitį. Kas keldavo malonius jausmus? Kokios veiklos? Situacijos? Žmonės? Aplinka? Aprašykite. Pasižiūrėkite, kas bendro tarp jūsų išvardintų dalykų. Išsiaiškinkite, kodėl būtent tai jums patikdavo? Susiplanuokite artimiausiu metu įvykdyti bent kelis dalykus iš savo džiaugsmų sąrašo. Tai padės išjudinti vidinę energiją, pakraus šviesos. Kiekvienas džiaugsmas – nesvarbu mažas ar didelis – yra šlakelis į mūsų gyvybinės energijos indą.
3. Tikslas – pailsėti
Esame pratę nuolat turėti tikslų, atrodo, be jų nustotų suktis pasaulis. Problema ta, kad dažniausiai jie būna nukreipti į išorę. O dabar išsikelkime sau tikslą, nukreiptą į savo vidų – pasirūpinti savimi. Taip, kai esi užstrigęs, gali būti sunku. Bet būtina. Pasirūpinti savimi visų pirma reiškia pailsėti. Nuo savo minčių, kaltės jausmo, baimės, nuolatinių ieškojimų. Tiesiog leisti sau pailsėti. Jeigu neužtenka motyvacijos padaryti tai dėl savęs, tuomet padarykite tai dėl kitų, savo mylimųjų. Pripildę savo ąsotį galėsite iš jo pagirdyti ir kitus. Paklauskite savęs, ką man reiškia pasirūpinti savimi? Kas padėtų pailsinti mano kūną ir sielą? Ko man trūko ilgą laiką? Ko aš alkstu? Paprašykite pagalbos artimų žmonių, kad jie padėtų jums sukurti sąlygas poilsiui ar tiesiog pasirūpintų jumis. Nebūtina išvažiuoti metams atostogų, kartais užtenka ir kelių valandų tyloje. Tiesiog leiskite sau pailsėti.
4. Pasirūpinti kūno poreikiais
Šventoji trejybė – miegas – maistas – sportas (MMS). Viskas prasideda nuo jų. Aišku, čia uždaras ratas ir nežinia, ar kūnas kenčia dėl to, kad kenčia dvasia, ar atvirkščiai. Bet jeigu alinate save, nepaisote savo kūno poreikių, maitinatės ir miegate bet kaip, bus labai sunku psjudėti iš vietos. Dvasia su kūnu turi simbiotinį ryšį, todėl kūnu turi būti pasirūpinta, kad galėtų vykti dvasiniai pokyčiai. Net ir terapeutai, būdami sielos gydytojais, visų pirma klausia apie fizinį kontekstą. Taigi, ar pakankamai miegate? Kaip ir ką valgote? Kiek judate?
Miegas. Miegodamas žmogus persikrauna po dienos, atkuria savo energiją ir jėgas, o smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemiego metu gautą informaciją, išmesti nereikalingą ir pasenusią. Esant miego trūkumui visų pirma sutrinka nervų sistema. Taigi galite įsivaizduoti, kaip tai svarbu, todėl kviečiu į savo miego dėsningumus pasižiūrėti rimtai.
Maistas. Ką dedate į save, kokiu kuru maitinate savo kūną – taip jis ir veikia. Kūnas apdoroja viską, ką į jį įsidedame. Pastebėkite, ką ir kaip kasdien valgote. Ir kas kartą nuo šiol klauskite savęs, ar tai, ką dedu į save, mane pamaitina ar dar labiau užteršia? Pasigaminkite maisto namuose, nusineškite į darbą. Tegul maistas atrodo gražiai ir gardžiai. Valgykite su pasimėgavimu. Pamatysite, kaip tai padės susikurti malonių akimirkų. Taip pat dažnai prie gyvybinės energijos stokos prisideda ir vitaminų trūkumas. O vitaminą D apskritai visiems mūsų klimato juostoje gyvenantiems žmonėms privaloma vartoti reguliariai. Dar nervų sistemos veiklai ypač svarbūs B grupės vitaminai, magnis, omega 3 riebiosios rūgštys.
Sportas arba judėjimas. Fizinė veikla išjudina energijos srautus, todėl svarbu sportuoti ne tik dėl stipresnio kūno, bet ypatingai dėl to, kad judant daugėja energijos, o kartu su ja – ir gyvenimo džiaugsmo. Nemėgstate sportuoti? Tuomet išeikite pasivaikščioti. Atraskite, kada geriausia tai daryti jums asmeniškai: ryte prieš darbą, gal po sočių pietų, ar prieš miegą. Oras nesvarbu, svarbu veiksmas.
5. Generalinė tvarka viduje ir išorėje
Tam, kad įleistume į savo pasaulį kažką naujo, džiugaus, turime atlaisvinti tam vietą. Daugybę energijos atima nepabaigti darbai. Galime apie juos aktyviai net negalvoti, bet jie kybo pasąmonėje ir po truputį siurbia energiją. Pamąstykite, kas jus slegia? Ką jau seniai atidėliojate, esate nustūmę į šoną? Įvardinkite tuos dalykus, kad ir kaip būtų nemalonu. Tuomet pagalvokite, ką galite pabaigti, o ko galite tiesiog atsisakyti? Kam galite pasakyti “ne”? Išsirašykite prioriteto tvarka, ir arba atsisakykite, arba pabaikite tai, ką privaloma pabaigti. Iš karto atsilaisvins daugiau energijos, net fiziškai kvėpuoti taps lengviau.
Lygiagrečiai reikėtų kiek įmanoma labiau susitvarkyti ir aplinką, nes mes esame neatskiriami nuo savo konteksto. Įsivertinti, kokiomis sąlygomis aš gyvenu? Kas mane supa? Kas yra šalia manęs ir kaip tai mane veikia? Kur aš leidžiu laiką? Su kuo? Apie ką kalbuosi su žmonėmis? Kaip po to jaučiuosi? Kam esu įsipareigojęs? Ką aš galiu šiomis aplinkybėmis geriausio padaryti? Ko galėčiau atsisakyti? Šis pratimas liečia tiek žmones ir santykius, tiek ir daiktus bei fizinę aplinką.
Lengviausia pradėti nuo namų susitvarkymo: atrinkti, išmesti ar atiduoti nereikalingus daiktus, išsivalyti langus, išsikuopti darbo vietą, surūšiuoti kompiuterio failus ir pan. Pasimerkti šviežių gėlių. Tuomet atsisakyti dalyvauti ten, kur nesinori dalyvauti, apriboti bendravimą su žmonėmis, po kurių jaučiatės pavargę. Taip padaugės vidinės laisvės ir erdvės, reikalingos teigiamiems pokyčiams.
Nuolatinis procesas
Savęs išgryninimo, apsivalymo procese pajausite, kaip po truputį daugėja energijos, nauji norai dygsta ir stiebiasi kaip daigeliai į saulę, atsklendžia idėjos, pradeda ryškėti gyvenimo spalvos. Tuomet veikimo kryptis, sprendimai rasis ne iš energijos trūkumo darant tai, ką “reikia”, o iš pertekliaus, nes taip “norisi”. Ir gyvenimo džiaugsmas taps jūsų kasdieniu draugu.
Šitiems aukščiau išvardintiems dalykams iš pradžių gali prireikti trupučio valios ar išorinės pagalbos. Be to, geriau daryti ne viską iš karto, o išsirinkti tai, nuo ko atrodo lengviausia pradėti. Pradėjus veikti teigiami pokyčiai pasijaus iš karto ir tęsti procesą taps vis lengviau. Svarbiausia – ketinimas veikti ir susigrąžinti džiaugsmą į savo gyvenimą. Gyvenimo džiaugsmas – tai procesas, kurio reikia mokytis, tai gyvenimo būdas. Gali būti, kad šiame kelyje ne kartą klupsite, nuslysite nuo kelio ir tai yra normalu. Bet svabiausia žinoti, kad visada galima viską pradėti iš pradžių.
*Šie požymiai (ypač ilgalaikiai) gali rodyti depresiją ar perdegimų. Tokiu atveju būtinai reikėtų kreiptis į psichologą ar terapeutą dėl profesionalios pagalbos.