Kaip intravertiškam ir jautriam žmogui, man šventės visuomet reikšdavo didelį energijos nuostolį, ypač tuomet, kai dar nemokėjau sureguliuoti nervų sistemos, brėžti ribų, kol nesupratau, kas man svarbu ir veikiau automatiškai. Leisdavau skubėjimui, nesupratingiems artimiesiems išmušti iš vėžių ir išsiurbti jėgas. Po tokių švenčių ir „poilsio” reikėdavo laiko atsigauti. Pradėjusi domėtis saviugda, psichologija ir skiriant laiko pažinti save vis giliau, atsirinkau, į ką atkreipti dėmesį, kad ne tik pačiam nepavargti, bet ir suteikti galimybę kitiems nurimti būnant šalia:
1. Aš niekam nieko neskolingas, ir kiti man nieko neskolingi. Todėl nereikalauju iš kitų, kad jie man kažką duotų ar patys pasikeistų. Bet žinau, kad ir aš nieko niekam neprivalau.
2. Pats priiminėju sprendimus, kur, kodėl ir su kuo noriu būti, taip pat ir per šventes.
3. Jeigu renkuosi būti ten, kur žinau, kad pavargsiu, primenu sau, kad tai sąmoningas mano pasirinkimas ir aš tai renkuosi vardan kažko, o ne todėl, kad mane privertė.
4. Esu švelnus sau ir kitiems – stengiuosi suprasti, kas slepiasi giliau po žodžiais ir veiksmais, įžvelgiu gilesnę prasmę.
5. Jeigu esu ramus ir turiu energijos – mielai kitus išklausau ir pabūnu kartu. Man nereikia sutikti su viskuo, ką kiti sako, kad būčiau dėmesingas ir kurčiau erdvę artumui.
6. Aš turiu teisę bet kada atsitraukti fiziškai ir psichologiškai, kai pavargstu. Normalu yra pasakyti „aš pavargau, einu pailsėsiu“ ir eiti prigulti su knyga ar ausinėm, išeiti pasivaikščioti.
7. Neprivalau dėl nieko teisintis ar aiškintis, dėl šventos ramybės palieku kitą su jo nuomone. Galiu ramiai pasakyti, kad šiuo metu nenoriu to aptarinėti ar įsidėsiu dar maisto vėliau, kai praalksiu. Jei reikia – pakartoju kelis kartus.
8. Esu ryšyje su savimi, stengiuosi suprasti, kas man svarbu, kokie mano poreikiai. Jeigu suirzau, klausiu savęs: „ko man dabar reikia? Ko trūksta?“ Žinau, kad pats esu atsakingas už savo poreikių patenkinimą.
9. Nesiveliu į ginčus ir karštas diskusijas, nes vertinu savo ramybę labiau, negu teisybės paieškas. Jeigu kovoje viena pusė sudeda ginklus – kitai nelieka su kuo kovoti.
10. Duodu kitiems tiek, kiek turiu ir noriu duoti, bet visada duodu sau bent jau tiek pat.
11. Jeigu tėvai nori pasirūpinti manimi, apšokinėti, nors man jau 30, 50, 70 metų – galiu su pagarba ir dėkingumu tai priimti, nes tokia jų meilės kalba.
12. Kantrybė sau ir kitiems – savybė, kurią auginu savyje kaip brangią gėlę.
13. Nesiekiu tobulumo, nes kur tobulumas – ten įtampa. Leidžiu sau ir kitiems būti ir daryti viską vidutiniškai, paprastai, normaliai.
14. Jeigu visgi nepavyko išlaikyti ramybės, įsivėliau į ginčus ar kažkaip elgiausi ne taip, kaip norėjau – atleidžiu sau ir apkabinu save. Kitą sykį pavyks geriau.
15. Negailiu kitiems emocinių ir fizinių prisilietimų – esu dosnus, skleidžiu ir dalinuosi savo šviesa nelaukdamas, kol kitas duos pirmas.
16. Jeigu dėl ligų ar kitų priežasčių pasikeičia planai – susitaikau su tuo ir pasakau sau, kad viskas – tik į gera ir jeigu taip išėjo – reiškia, taip ir turėjo būti.
17. Niekur neskubu, žinau, kad visur suspėsiu. Laiko viskam užteks.
Linkiu rasti savyje daugiau ramybės, švelnumo, atlaidumo, dvasios dosnumo sau ir kitiems – juk šventės be šito – tik dekoracijų rinkinys.