Lūkesčiai ir klaidingos išvados

Einu šiandien iš parduotuvės ir prisimerkus bandau įžiūrėti iš tolo: ar tik ten ne Vita? Bet neįžiūriu. Galvoju, ar eiti prie žmogaus ar ne? O jeigu ten ne ji? Bus nepatogu ir žmogui, ir man. Ir nuėjau į mašiną. Ir galvoju atsisėdus: jeigu ten buvo Vita ir ji mane taip pat pamatė, ką JI GALĖJO PAGALVOTI? O ką JŪS PAGALVOTUMĖT, jeigu pažįstamas žmogus tiesiog praeitų pro šalį nepasisveikinęs? :)) na, ne visai pro šalį, kiek tolėliau.. bet vis tiek?

Galima būtų pagalvoti, kad:

  • tas žmogus manęs nemėgsta
  • nenori su manim bendrauti
  • gal kažko pyksta
  • ……

Bet šiuo atveju realybė tokia, kad esu trumparegė ir tiesiog blogai matau į tolį, todėl neįžiūriu veidų be akinių.Ir galvoju, o kiek dar yra tokių situacijų, kuriose mes neįsigilinę šokam tiesiai į IŠVADAS, kurios dažnai neturi nieko bendra su REALYBE!?

Kelios situacijos ir interpretacijos:

  1. Parašiau nuoširdų sveikinimą ir man neatrašė. Laukiu, nėra. Išvada: reiškia, nerūpi.
  2. Neatėjo į susitikimą ir nepranešė. Išvada: reiškia, negerbia.
  3. Pasidalinau kažkuo, kas man atrodo naudinga. Nėra reakcijų. Išvada: reiškia, informacija nevertinga.
  4. Pasakė, kad gražiai atrodau. Išvada: reiškia, kažko norės.

O kokie dar variantai galėtų būti?

  1. Nematė žinutės dėl nustatymų/ neturėjo laiko atrašyti/ atidėjo vėlesniam laikui, kad sugavotų gražų atsakymą/ prastai jaučiasi ir nenori su niekuo bendrauti ir t.t.
  2. Kažkas atsitiko pakeliui/ išmetė telefoną į balą/ gal nuskubėjo kam nors į pagalbą ir t.t.
  3. Ne mano auditorija/ žmonės skaito, bet neturi įpročio like’inti/ nenori, kad kiti matytų įsitraukimą prie jautrios temos ir t.t.
  4. O gal aš iš tikrųjų gražiai šiandien gražiai atrodau? Tiesiog.

Tą momentą, kai nežinome, kas iš tikrųjų atsitiko, atsiranda erdvė INTERPRETACIJAI. Tuomet prisikiriame situacijai vienokią ar kitokią reikšmę. Patikime kažkuo apie save arba apie kitą žmogų. Ir jeigu interpertacija neigiama, tada mintyse pradedam sukti visokius scenarijus, graužiamės, dvejojame, be reikalo eikvojam energiją.

Ar galime ką nors padaryti, kad per greitai nenušoktume į klaidingas išvadas?

  • Jeigu situacija susijusi su kitu žmogumi – galime tiesiog PAKLAUSTI! Ir bus viskas aišku! Ar bent jau aiškiau.
  • O jeigu negalime paklausti – tuomet galime paieškoti pateisinimą ir sąmoningai suteikti teigiamą prasmę. Nebūtinai pataikysime į tiesą, bet bent jau patys pasijausim geriau 🙂

Gal turit dar kokių pavyzdžių, kai galvojot vienaip, o pasirodė, kad yra visai kitaip?

P.s. Vita, jeigu ten buvai tu – žinok, kad aš tave labai mėgstu ir tau šiandien paskambinsiu! ❤

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *