Atrodo, tiek visko gyvenime darai, viską stengiesi atlikti teisingai, taip, kaip reikia. Bet lydi jausmas, kad gyveni kaip už stiklo, lyg stebėtum savo gyvenimą iš šono. Skausmingas jausmas, man labai gerai pažįstamas.
Neseniai vedžiau dirbtuves nuostabioms 15-18 m. paauglėms apie tai, kaip atrasti, kas tau įdomu, o atradus – ką su tuo daryti? Begalinis malonumas dirbti su imliais, besidominčiais jaunais žmonėmis, iki šiol prisiminus šypsausi. Planuotos 1.5 val. peraugo į 3 val. ir įsivaizduojat? – niekas neskubėjo išeiti! Bet dabar ne apie tai.
Kai esi jaunas žmogus, dažnai į tavo galvą būna prikraunama įvairių programų apie tai, kas TURĖTŲ būti įdomu, kas APSIMOKA, kad būtų įdomu. Bet tai, kur krypsta dėmesys, dažniausiai jau atsinešam su savimi. Pati daug kartų bandžiau save įtikinti, kad man įdomu tai, kas man iš tiesų… neįdomu. Malonumo – jokio, užtat apstu savigraužos, kad taip stengiuosi ir kažkaip vis nesigauna.
Kaip gerai, kad niekada ne per vėlu iš naujo atrasti, kas man iš tikrųjų patinka, ir daryti to daugiau! Tada atsiveria daugiau energijos, gyvenimo džiaugsmo, autentiškumo. Pradedi jausti, kad labiau gyveni 
Pasidalinsiu keliais interesų dirbtuvių klausimais ir su jumis, gal norėsite pasitikrinti:
Kas man įdomu? Darbe? Laisvalaikiu? Ir svarbiausia – kodėl įdomu? Kas padaro šituos dalykus įdomiais man?
Kuo domiuosi, kai niekuo nereikia domėtis?
Kuo užsiima, kokiom temom kalba man įdomūs žmonės? Ką aš followinu? Kokių podcastų klausausi? Galiausiai – kam pavydžiu?
Ką man būtų įdomu pamėginti, jeigu galėčiau sau leisti viską (nebūtų jokių kliūčių)?
O toliau jau praktikavimas, tobulėjimas pasirinktoje srityje. Po žingsnelį, po truputį, bet atkakliai. Bent 5-10 min. kasdien. Nes „Jeigu nori išmokti šokti gražiai, turi visų pirma norėti šokti negražiai.” – dr. Julius Neverauskas.