Kodėl nepavyksta pasiekti tikslų?

Kaip jums sekasi siekti naujų metų tikslų (žinoma, jeigu tokius išsikėlėte)? Dar nemetėte? Aš dar laikausi, kaip rašiau ankstesniame įraše, šiemet išsikėliau tikslą Nr. 1 visų pirma prisipildyti iš vidaus ir pasirūpinti savim, o tada – visa kita. Tai ir medituoju, ir mankštinuosi kas rytą, ir randu už ką save pagirti, ir kitas susireguliavimo praktikas darau. Vitaminus pradėjau gerti. Patinka.

23% pasiduoda pirmą savaitę, 36% ištveria mėnesį ir tik 9% sėkmingai įgyvendina savo metinius tikslus*. Ir tai yra Naujų Metų rezoliucijų statistika. Atrodo liūdnai, bet nenustebino. Nes norint pasiekti naujus dalykus, pats turi tapti nauju žmogumi.

Mokslas sako, kad:

🚩 Galvojame apie 60.000 minčių per dieną

🚩 Iš jų 80% yra neigiamos 😱

🚩 Ir 90% minčių – tos pačios pasikartojančios mintys, kurias galvojome vakar!**

Sukasi uždaras ratas:

Tos pačios mintys ➡️ tie patys pasirinkimai ➡️ toks pats elgesys ➡️ tie patys rezultatai ➡️ tos pačios mintys.

Schema, kaip mintys, jausmai ir veiksmai vieni kitus įtakoja.

Ir visi kiti mūsų sistemos dalyviai – hormonai, cheminiai junginiai, neuronai, ir netgi genai – dalyvauja šiame uždarame rate ♻️

Įsivaizduojat – didžioji dauguma tų besisukančių minčių yra baimė, nesėkmės, nepasitenkinimas savim ir kitais, trūkumas, nuolatinis problemų ieškojimas! O ir mes patys kaip asmenybės esame mūsų atminties ir įpročių pasekmė. Ir tik tada, kai mokomės kažko naujo, galime ištrūkti iš šito uždaro automatizmo rato.

O jeigu siekiame tikslų vien iš valios ir jėgos, nepakeitę mąsymo įpročių, neišvengiamai grįžtam į ten, nuo kur pradėjom.

______________

☝️ Pakeisti savo mintis, jausmus ir elgesį yra sunku, nes tai per gyvenimą tapo mūsų identiteto dalimi. Kadangi kūnas taip pat turi įprastas, išmoktas reakcijas į mintis, mums keičiant įpročius dažnai atsiranda fizinis abstinencijos sindromas, kaip ir bandant atsikratyti kažkokios priklausomybės. Taip vyksta dėl kūno pastangų išlaikyti homeostazę – pusiausvyrą (pvz. hormoninę, cheminę). Jeigu mes sugebame atsilaikyti (galbūt su išorine pagalba ir palaikymu) – tada galime sukurti savo gyvenime naują realybę.

Viena iš esminių įpročių keitimo praktikų, kurią darome su klientais, yra 3C:

CATCH – CHALLENGE – CHANGE.

arba PAGAUK – SUABEJOK – KEISK.

Procesas toks:

✅ C1 – kasdien stebiu ir rašausi savo mintis. Nebūtinai visus 60K 🙂 tas, kurios kyla apie svarbią temą ar trigerina. Taip jas „gaudau“ ir pamatau, kas vyksta mano galvoj.

✅ C2 – suabejoju, ar tai tikrai tiesa, ir iš kur tai žinau. Atrandu nelogiškumus. Taip suprantu, kad tos mintys nėra faktai!

✅ C3 – keičiu jas realesnėmis mintimis, paadvokatauju sau. Mokausi ir pratinuosi prie naujų minčių galvojimo.

Paprastas pvz:

  • Mintis – man niekada nepavyksta
  • Abejonė – ar tikrai niekada? Juk kartais būna, kad ir pavyksta
  • Realesnė mintis – kartais pasiseka, o kartais ne. Ir tai yra normalu. Aš galiu bandyti dar kartą, galiu paieškoti naujos informacijos ir t.t.

Taigi jei nori prisiimi atsakomybę už savo gyvenimą ir tikslus, visų pirma turėsi pradėti nuo atsakomybės prisiėmimo už savo mintis.

______________

Statistika:

* Insideout Mastery

** Dr. Fred Luskin, Stanford University

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *