„Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ – pati nuostabiausia vaikiška knygelė, kokią esu skaičiusi savo dukrai. Joje lapiukas klausinėja mamos, ar ji vis tiek jį mylės, nors jis bus negražus, netinkamas, kitoks. Sako:
– O jei pavirsčiau vabalu staiga? Ar apkabintum? Ar mylėtumei mane?
– Na žinoma, – atsako mama. – Ir vabaliukas tiktum. Mylėsiu visada tave, kad mums ir kas nutiktų.
Ši knygelė atskleidžia patį esmingiausią kiekvieno žmogaus poreikį: būti besąlygiškai priimtam ir mylimam. Kai nesam to patyrę, nesam net ragavę – viduje apsigyvena alkis. Susirango širdy ir šnabžda į ausį: „Man reikia daaaaar… daaaar… daugiaaaau… “
Tada kūlversčia puolam veikti, siekti, matuoti. Kasmet rašom rezoliucijas, trokštame krūvos išorinių dalykų, nes giliai tikim, kad jie mums atneš taiką viduje. Bet niekas nėra pajėgus iš išorės numalšinti vidinio alkio. Save galima pripildyti tik IŠ VIDAUS.
Jeigu noriu pakeisti pasaulį, kelias veda iš vidaus į išorę, o ne atvirkščiai. Ne „būsiu laimingas tada, kai…“, o „būsiu laimingas, ir tada…“ Tai ne tuščia abstrakcija, kurią išgirdę pritariamai linksim galvą, nes jau daug kartų girdėjom. Suprasti neužtenka. Reikia TUO GYVENTI.
Todėl virš visų materialių tikslų, kuriuos noriu pasiekti ateinančiais metais, kaip žvaigždę iškėliau patį svarbiausią: PASIRŪPINTI SAVIMI. Atsistoti į savo pusę. Atpažinti ir patenkinti savo poreikius. Duoti sau palaikymą. Būti tuo žmogumi, kuris visada šalia.
Būti tuo, kuris visada sakys: „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“.
Lengva būti savo pusėj, kai sekasi. Bet labiausiai mums reikia palaikymo kai sunku. Kai jaučiamės bejėgiai, kai galvą skalauja beviltiškumo bangos, kai sunku įkvėpti. Kai jaučiamės nevykę, nepakankami, nenusisekę, brokuoti. Kai be galo liūdna ir vieniša. Tada, BŪTENT TADA palaikymo reikia labiausiai.
O štai veiksmų planas 
Kai krūtinę prislegia akmuo, iš karto stojuosi į savo pusę, paimu save į glėbį ir sakau sau:
• Aš matau tave.
• Aš matau, kaip tau skauda.
• Aš matau, kaip tau sunku.
• Aš matau, kaip stipriai tu nori, kad būtų kitaip.
• Aš matau, kaip tu stengiesi.
• Aš matau, koks tu sau griežtas, kritiškas.
• Aš matau, kaip tu neleidi sau atsipalaiduoti.
• Aš žinau, kad tu darai geriausiai kaip gali.
• Aš žinau, kad jeigu galėtum – darytum kitaip.
• Aš tau padėsiu.
• Aš tave palaikysiu.
• Aš su tavim.
• Aš tave myliu, nes tu mano.
• Aš tave apsaugosiu.
• Aš tave paguosiu.
• Aš tave nuraminsiu.
• Aš tavim pasirūpinsiu.
• Aš tave apkamšysiu.
• Aš išvirsiu tau mėtų arbatos, žinau, kad mėgsti.
• Tu esi man labai brangus.
• Tu esi man reikalingas.
• Tu vertingas, tiesiog būdamas savimi.
• Aš su tavim.
• Aš tave myliu.
• Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų.
Stokim į savo pusę, draugai. Tegul tai būna pats svarbiausias dalykas. O visa kita ateis kaip maloni pasekmė.
Apkabinu širdimi, Lolita