Kai norime imtis kažko naujo, dažnai smegenys bando mus apsaugoti nuo galimos grėsmės ir siūlo įvairių neracionalių argumentų. Kol jie minčių pavidalu sūkuriuoja mūsų galvoje – tol tai abstrakcija. O abstrakcijos mes negalime įveikti, nes ji kaip dūmas – slysta pro pirštus. Todėl svarbu atsisukti į savo baimę, įžodinti ir paprieštarauti jai.
Pasidalinsiu realiu pavyzdžiu iš koučingo sesijos, kaip galima greitai normalizuoti savo baimę tiek proto, tiek kūno lygmenyse.
Mano klientė nori įgyti viešojo kalbėjimo įgūdžių. Jau daug metų apie tai svajoja ir norėtų pradėti lankyti viešojo kalbėjimo klubą. Bet vos apie tai pagalvoja – tuoj sukausto baimė ir neleidžia žengti nė žingsnio. Sesijoje pasitelkėme tokį procesą:
1. Aktualizuoti situaciją. Šiuo atveju prisiminti savo norą ir įsivaizduoti save kalbančią ant scenos tame klube. Greičiausiai nebus malonu, bet tai laikina. Svarbu iššaukti susijusias mintis ir jausmus.
2. Patikrinti, ką jaučiame kūne. Klientė jautė šiltą entuziazmo debesį krūtinės srityje ir sunkų, slogų suspaudimą po diafragma, susitraukusią skrandžio sritį, sunkumą trukdantį kvėpuoti.
3. Įžodinti mintis, maitinančias baimę. Užduodame klausimą: ko aš bijau? Kodėl tai baisu? Ir konkrečiai išvardinam arba balsu, arba raštu. Šįsyk buvo tokios 4 pagrindinės mintys:
- Mane išjuoks.
- Aš nepritapsiu.
- Niekam nebus įdomu, ką sakau.
- Man visai nepatiks.
4. Surasti alternatyvas. Kadangi pirmiausia į galvą ateina blogiausias scenarijus, mūsų užduotis – normalizuoti kiekvieną mintį, atrasti alternatyvų ir įrodymų, kad tai ne vienintelė galimybė.
Pateikiame racionalų, sveiką atsaką toms neigiamoms mintims. Užduodami klausimai: kokie dar yra variantai? Alternatyvos? Kaip dar gali būti? Toliau pateikiu klientės mąstymo kelią.
- Mane išjuoks → „O kodėl turėtų? Ten yra viešojo kalbėjimo klubas, kurio tikslas – mokytis viešai kalbėti. Ten susirinkę daug tokių pačių žmonių, kaip ir aš. Tikėtina, kad jie bus geranoriški ir kaip tik palaikys, o ne išjuoks“.
- Aš nepritapsiu – „O jeigu kaip tik gerai pritapsiu? Jau pažįstu ten kelis žmones, ir su jais gerai sutariu. Aišku, bus tokių, su kuriais nesusidraugausiu, bet greičiausiai bus ir tokių, su kuriais sukursiu gerą ryšį“.
- Niekam nebus įdomu, ką aš sakau → „Ar tikrai niekam? Žodis „niekam“ – neracionalus. Taip, gal ir ne visiems bus įdomu, bet kažką tikrai sudomins mano informacija. Be to, aš pasiruošiu ir parinksiu temų, kurios tikrai bus įdomios, ir pagalvosiu, kaip pristatyti iš kito kampo“.
- Man visai nepatiks → „Na, nepabandžius nesužinosiu. O gal labai patiks? O jeigu nepatiks – tai juo geriau, galėsiu neiti ir bent jau būsiu pabandžiusi :)“
5. Vėl patikrinti, ką jaučiame kūne, nes svarbu įvertinti pokytį. Klientė pastebėjo, kad jos baimė tarsi pratekėjo žemyn per pėdas į žemę ir jos nebeliko, spaudimas kūne išsilygino ir suvienodėjo. Atsirado daugiau džiaugsmo ir lengvumo.
6. Mažas žingsnelis. O toliau nusistatom mažiausią žingsnį, kurį galime žengti. Šiuo atveju klientė nutarė pakviesti pažįstamą iš to klubo arbatos ir daugiau paklausinėti, kaip ten kas vyksta.
Štai tokiu būdu normalizavome baimę. Žinoma, jeigu baimė patologinė, tuomet reikėtų kitų įrankių ir pagalbos. Bet jeigu paprasta, žmogiška – šitoks procesas gali puikiai pasitarnauti.
Tai kai tik pajausit atsėlinant baimę – pamėginkit.
______________________
- Jeigu norite pokyčių bei turite rimtą ketinimą pradėti veikti jau dabar,
- O gal jau pradėjote veikti, bet sunku ir baisu vienam,
- Ieškote palaikymo ir atskaitingumo –
– kviečiu į nemokamą pažintinę 30 min. koučingo sesiją. Kartu pasižiūrėsime, kas jums dabar svarbiausia asmeniniame ar profesiniame gyvenime, kokios kliūtys gali trukdyti ir ko reikėtų joms įveikti.
Rezervuokite laiką pokalbiui: https://calendly.com/lolita_coaching/30min