Dalintis. Visi žino, kaip sveika ir gera dalintis. Bet buvo laikas, kai mane nuo šito žodžio purtė.“Taigi dalinkis! Užstrigai? Nežinai, kas tu ir apie ką?? Taigi pradėk dalintis ir viskas ateis! Būk dėl kitų! Reikia dalintis.” 
O man norėdavosi susitraukti į savo kiautą ir sprukti į miškus, kuriuose ir taip praleidavau didelę dienos dalį. Tai buvo vakuumas, sustojęs laikas išdžiuvusio ežero dugne. Leidau viskam būti, leidau viskam tiesiog vykti. Žinojau, kad ateis diena, kai mano požeminiai šaltiniai suras kelią į žemės paviršių, ir po truputį, po lašelį užpilds mane švariu, gaiviu vandeniu. Tam, kad ir kiti vieną dieną galėtų atsigerti.
Kad turėtum kuo pagirdyti kitus, tavo paties indas turi būti pilnas.
Ir jeigu šiuo metu esi “išdžiuvimo” ir nesidalinimo būsenoje, gali būti kelios priežastys:
Visgi turi kuo dalintis, bet bijai arba nežinai kaip. Tuomet reikėtų leisti sau bandyti ir pradėti nuo mažiausio, saugiausio žingsnelio.
Neturi kuo dalintis, nes šiuo metu tau pačiam labiau už viską reikia numalšinti troškulį. Kai ateis laikas – sužydėsi kaip gėlė iš asfalto plyšelio. Bet kol tas laikas dar neatėjo – girdyk save patį, glostyk širdį 
, atlaisvink ją, kad galėtum vėl iš naujo pradėti gauti (visų pirma – iš savęs), o tada jau ir duoti.
