Priėmę sprendimą, kad tikrai norime keisti darbą, turime aiškiai suprasti, ko ieškome. Kitaip bandysime ant savęs “užsimauti” visus pasiūlymus, “pritempinėsime” save prie reikalavimų ir po to dvejosime, ar čia tikrai mano. Įsivaizduokite, kad darbo pasiūlymas – tai trafaretas, pro kurį bandome pralįsti su savo unikalia forma. Jeigu neturime aiškaus vaizdo, kokia gi ta mūsų forma, lankstysimės, bandysime prasisprausti, nusibrozdinsim alkūnes ir kažkaip pralįsime: tuomet visą laiką teks vaikščioti nepatogiai išsilanksčius.
Kad taip nenutiktų, gali padėti paprastas pratimas – pasidaryti norimo darbo aprašą. Padalinkime lapą į tris stulpelius ir atsakykime sau:
1. Tobulas darbas. Kas privalo būti mano tobulam darbe, kad būčiau laimingas? Šita dalis apima viską: darbo pobūdį, funkcijas, įmonės dydį, kultūrą, vertybės, žmones, atlyginimo dydį, augimo galimybes, darbo dinamiką ir visa kita, kas svarbiausia.
2. Kompromisai. Kur aš sutikčiau leistis į kompromisus? Kur galėčiau nusileisti? Čia rašom momentus, kurie svarbūs, bet kuriuos sutiktumėte koreguoti, jeigu visa kita puikiai atitiktų.
3. Kam tikrai NE. Čia susirašome tai, kas mums absoliučiai nepriimtina. Netoleruotinus dalykus įvardinti lygiai taip pat svarbu, kaip ir norimus. Jeigu šios dalies nežinosime arba nutylėsime ir bandysime užmerkti akis – anksčiau ar vėliau neišvengiamai laukia vidinis (arba išorinis) konfliktas.
Ką duoda šitas pratimas? Visų pirma – aiškumą. Dabar tarsi turime savo vidinę atramą, tiksliai žinome, ko mums reikia. Kai turim tokį aiškumą, net akyse tampa šviesiau, tada ir bendraudami su kitais jaučiamės tvirčiau. Ko pasekoje smegenų filtras pradeda ieškoti atitikimo šitai vizijai. Taip pat remdamiesi savo pozicija galėsime užduoti klausimus darbo pokalbyje, kad ne mes atitiktume trafaretą, o trafaretas labiau atitiktų mus 🙂
Kita svarbi dalis – ar tikime tuo, kad galime rasti sau tinkamą darbą? Jeigu kyla mintys, kad “ar aš galiu čia iš viso rinktis”, „čia tik ant popieriaus taip gražiai skamba, tikrovėje viskas kitaip”, „tai tikrai neįmanoma, bent jau ne man” ir t.t. – tuomet jau reikėtų padirbėti su neigiamais įsitikinimais, žema saviverte, didinti pasitikėjimą savimi ar įgyti naujų profesinių įgūdžių.