Vienu metu lankiausi pas psichoterapeutą dėl streso. Prieš pradedant kalbėtis apie nematomus dalykus jis paklausė: „o kaip jūs miegate? valgote? kaip jaučiasi jūsų kūnas?”
Supratau, kad pastaruoju metu nei valgau, nei miegu. Nesportuoju. Dirbu per daug valandų. Esu iškritusi už balanso ribų. O savaitgalis man padeda atsistatyti iš minuso į 0, bet ne prisipildyti. Nes tai, koks mūsų santykis su kūnu, atsispindi ir išorėje, santykyje su pasauliu.
Žmogus yra kūno, proto, emocijų ir dvasios sistema. Visos šios dalys veikia sinergiškai, maitina viena kitą. Jeigu kažkuri netvarkoje – iš karto atsiliepia kitoms. Todėl taip sunku išlaikyti ramų protą, kai kūnas pervargęs. Ir atvirkščiai – užmigti, kai prieš tai protas buvo įtemptas.
Kūnas – visos mūsų sistemos pamatas. Čia gyvena mūsų esybė. Jeigu norime pasiekti pusiausvyrą gyvenime, turime visų pirma pasirūpinti kūnu, susidraugauti su juo, suprasti jo siunčiamas žinutes.
Praktika: kviečiu dabar pat rasti kelias minutes laiko sau, privatų kampelą ir pasėdėti su savo kūnu. Užsimerkti, apžvelgti vidiniu žvilgsniu nuo viršugalvio iki pėdų, pajausti, kaip kūnas jaučiasi, kur yra kažkokios įtampos, nepatogumai. Kelis sykius giliai įkvėpti ir iškvėpti. Tada paklausti savęs:
- Ką man sako šita įtampa?
- Apie ką tai?
- Kas manyje nori būti išlaisvinta?
- Kam reikia dėmesio?
- Koks vienas mažas dalykas dabar padėtų truputį priartėti prie pusiausvyros?
Ir klausytis. Kūnas viską žino.