„Tą akimirką, kai žuvis priima faktą, kad niekada neturės rankų, jai užauga pelekai” – Mark Nepo
Kai gyvenimo situacija pradeda netenkinti, kai pradedame jaustis, kad “viskas gerai, bet kažko trūksta”, natūraliai kyla noras atsigręžti į save: “O kas aš esu? Kas yra tas, kuriam trūksta? Ir ko man reikia?”.
Bet šalia viso to ne mažiau svarbu pasižiūrėti iš kitos pusės: “O kas aš nesu? Ir kuo niekada nebūsiu?”, nes tai kita to paties medalio pusė.
Ilgimės šviesios ateities, svajojam apie didžius dalykus, žiūrim į kitus, kurie taip gerai varo! Geriau už mane šoka, daugiau dirba, puikiai ir daug komunikuoja soc. tinkluose, veda laidas, taip fantastiškai atrodo, rašo pasaulinio lygio knygas, kuria ir pardavinėja vienaragius.
Žiūrim, dūsaujam, tada susiimam ir išsikeliam nepasiekiamą tikslą! Tapti tuo ar anuo, būti kaip tas ar anas, sukurti tą ir aną! Ir būna pradedam eiti ne savo keliu, prieš savo prigimtį. O tai užritina ant pečių didelę atsakomybę ir sukelia vidinę įtampą bei kainuoja daug energijos ir jėgų. Kartais ir per daug.
Nesakau, kad nereikia svajoti ar siekti. Sakau tik, kad reikia būti realistu, suprasti realias savo asmenybės galimybes. Ir tuomet tikslu tampa ne didžiulė revoliucija gyvenime ar totalus asmenybės virsmas, o maži stabilūs pokyčiai. Ką tokio galiu daryti tinkamo MAN, kad galėčiau judėti savo greičiu ir savo formatu?
Be to, jeigu aš noriu iš taško A atsidurti taške B, aš turiu PRIAUGTI prie tos asmenybės, kuri bus taške B. Reiškia, aš negaliu padaryti kvantinio šuolio, galiu tik eiti statydamas koją už kojos.
Dar gerai būtų atskirti iš kur tas noras atsirado: „ar čia mano nuoširdžiai vidinis noras, ar iš išorės primestas? Ar dėl savęs aš čia darau, ar rolę vaidinu? Ką aš iš to gausiu? Ką noriu pasiekti?”. Nuo noro šaltinio priklauso, ar būsiu flow būsenoje ir pasikrausiu beeidamas, ar man reikės sukąsti dantis ir sudeginus tonas kuro visą laiką eiti prieš srovę.
O juk aš nebūsiu niekas kitas, tik aš. Žinokit, kai pasakiau sau šitą, man taip palengvėjo! Reiškia, aš neturiu daryti dalykų, kurie man nėra natūralūs!
- Aš nesu ir niekada nebūsiu tas žmogus, kuris kas rytą šoka visas linksmas iš lovos ir baisiai produktyviai visą dieną iki išnaktų dirba. Mano produktyvumas – cikliškas. Jeigu aš jo nepaisau – labai pavargstu ir sudirgstu.
- Nebūsiu ir tas, kuris gali miegoti po 5 valandas per naktį ir išgyventi daugiau nei 2 paras.
- Aš nebūsiu ir tas, kuris ištisai siaučia socialiniuose tinkluose, nuolat dalinasi nuostabiom citatom ir nuotraukom. Nors aš labai žaviuosi ir norėčiau taip mokėti, bet man gaunasi retai ir abstrakčiai.
- Aš nebūsiu ir Beyonce, ir nebūsiu lotynų Amerikos šokių čempionė, ir nebūsiu nei tokia gera terapeutė, nei rašytoja kaip mano mylimas D. Yalom’as. Nebūsiu ir Billas Geitsas.
- Nebūsiu ir pavyzdinga gėlių augintoja, nes pas mane išlieka tik stipriausi.
- Nebūsiu super ekstravertas aktyvus pardavėjas, kuris pasikrauna nuo kalbų. Nes mano geriausias laikas – kalbantis su medžiais miške.
- Nebūsiu ir kieta direktorė, nes esu minkštas žmogus.
Aš esu Aš. Su savo unikaliu savybių rinkiniu. Tai vadinu susitaikymu su savimi, savęs priėmimu. Ką iš to gaunu? Nusiimu įtampą būti kažkuo kitu ir tuomet galiu susitelkti į tai, ką galiu aš, kaip asmuo, kaip Lolita. Ir apima tokia laisvė!
Kaip manot, ar kiekvienas gali būti, kuo nori būti? Ar visgi geriau laiku užsiauginti pelekus, negu svajoti apie rankas, kurių niekad neturėsi?